Reklamos ir rinkodaros mokykla

Praleidęs šiek tiek laiko mokykloje, supranti, jog žinai net mažiau nei bet kada. Tave ima nervinti, jog anksčiau nesidomėjai šiuo pasibaisėtinu, bet nuostabiu dalyku, vadinamu reklama. O tada ateina tikras persilaužimas. Tampi aistringu skaitytoju, patyrėju ir klausytoju visko, kas susiję su reklama. Tampi atviresnis gyvenimui apskritai ir, galiausiai, pradedi pats kurti pasibaisėtinas ir galbūt kartais net puikias reklamas.

„The Atomic Garden“ su savo mokytojų komanda buvo startas, sustatęs į vietas supratimą, kad įmanoma siekti savo autentiškumo. Kurso vadovas Saulius yra tai, ko reikia pirmam žingsniui: milžiniško debesies palaikymo, jautrumo, įsiklausymo, tikėjimo, atpažinimo, apkabinimo ir tik po to profesinių žinių, kurių per kelis mėnesius gauni su kaupu.

Man tai buvo pirmas žingsnis režisūrinės svajonės link. Tai yra ta vieta, kurioje būsi priimtas toks, koks esi. Skleistis.

„The Atomic Garden Vilnius“ pradėjau mokytis vos grįžusi į Lietuvą po kelerių metų, praleistų užsienyje. Tiesą sakant, tuo metu net nenumaniau, ką noriu čia veikti ir kokioje srityje noriu dirbti. Iki tol dirbus mados ir žurnalistikos srityse, reklamos pasaulis atrodė man tinkamiausias, tad nusprendžiau pabandyti. Matyt mano tikslas buvo įgyti žinių ir įgūdžių paketą, reikalingą dirbant reklamos agentūroje. Vis dėlto, nors vėliau supratau, kad man artimiausia kiek kitokia veikla, čia įgytos žinios ir įgūdžiai vis dar gyvybiškai svarbūs kasdienėje mano veikloje.

Dar ir dabar telefone turiu dešimtis, gal net kelis šimtus video, kuriuose pasijungęs priekinę kamerą pičinu savo idėjas. Dalies smegenų ląstelių mirtis buvo užfiksuota, nemeluosiu, su šita užduotimi. Tos idėjos buvo suprastos, tada nesuprastos, tada aš buvau suprastas, tada vėl nesuprastas, bet galų gale vieni kitus supratom. Žodžiu, nors pamokos vykdavo tik kelias dienas per savaitę, galvoje visuomet buvo kūrybinis chaosas. Sauliaus tikėjimas kiekvienu asmeniškai ir nuolatiniai padrąsinimai buvo vienas nuostabiausių dalykų, kuris kažkaip magiškai jaučiasi ir po kursų baigimo! Kūryboje palaikymo kartais trūksta, o čia jis visuomet tvyrojo ore. Negaliu nepaminėt kolegų. Kartu ir verkėm, ir juokėmės, o praėjus metams vis dar vieni kitais tikim ir drąsinam. Ir labiusiai šiame procese įsiminė tas neapibrėžiamas lūžis, kuris kažkaip apvertė smegenis. Paliksiu intrigą ir linkiu to lūžio kiekvienam!

Kursas buvo labai faina vieta pasitikrinti viską, ką žinai apie prekės ženklo kūrimą ir vystymą (ar bent galvojai, kad žinai). Atėjusi su savo idėjomis gavau gerą terpę bandyti naujas teorijas praktikoje, greitai gavau feedbacką ir galimybę aiškiai susidėlioti veiksmų planą net ir kursui pasibaigus. Auginti prekės ženklą sunku, bet programa jungia daug sąlyčio taškų ir padeda suprasti, kodėl ir kaip veikia reklama, komunikacija, verslo struktūros, kaip suvaldyti chaosą ir pasiekti tikslų. Kursas padėjo suprasti, kaip tvariai ir prasmingai auginti prekės ženklą. O ir žmonės mokytis ateina fantastiški, kiek daug įkvėpimo!

Skaitmeninės komunikacijos kursas tikrai geras ir vertas dėmesio. Jis suteikia tvirtus pagrindus, kaip elgtis social erdvėje, kaip turi atrodyti šiuolaikinė interneto svetainė ir kaip išnaudoti bei teisingai atlikti email rinkodarą. Sužinojau, kaip vyksta kūrybinis procesas socialinių tinklų komunikacijoje, iki to kūryba atrodė truputį mistika. Overall – labai patenkintas. Rekomenduočiau kiekvienam, norinčiam pradėti dirbti digital srityje ar siekiančiam joje įsitvirtinti.

Tai buvo vienas nuostabiausių gyvenimo rollercoasterių. Nuo Eureka momentų, kai pavyksta sukurti veikiančius konceptus, iki ką aš darau su savo gyvenimu, kai visą dieną nepajudi nė per kruopelytę. Net nekalbu apie bendramokslius ir mokytojus, kurie tampa tau antrąja šeima. Labai sunku sudėti visus nuostabius nuotykius į kelis sakinius.
Padidinau savo kūrybiškumą 200 %. Be galo džiaugiuosi studijomis. Kur reikėjo, jos man davė basicus, kur reikėjo – pagilino žinias. Šias žinias pritaikau kiekvieną dieną savo darbe ir gyvenime. Kūryba ir linksmas gyvenimas yra neatsiejami dalykai.

Apie mokyklą žinojau senai, o tai reiškia, jog seniai svajojau joje mokytis. Daug metų dirbu rinkodaros srityje, bet esu savamokslė, todėl norėjau gauti žinių, pasisemti idėjų, įsivertinti, ar tikrai teisingomis pievomis vaikštau. Supratau, jog žinių bagažą esu sukaupusi, tačiau atominiai išmokė galvoti apie brendą nuo pat jo kūrimo pradžios, užduoti teisingus klausimus, suvokti ką daryti, kad galėtum užauginti prekės ženklą. Taip pat buvo velniškai įdomu išgirsti mokytojus: kaip mąsto, kaip dirba su savo prekės ženklu, kokias klaidas darė, kokius sėkmingus ar nepavykusius pavyzdžius parodė. Pažintis su jais ir tai, ką iš jų išgirdom, buvo neįkainojama.

… kai pamatai pagyvenusią prekybos centro valytoją, kažką lyg ir rašančią telefonu, bet priėjęs arčiau pamatai, kad ji tik maunasi gumines pirštines, sustoji akimirkai ir supranti kartų skirtumus, socialinių tinklų įtaką, besikeičiančius įpročius, priklausomybes, kurias lengvai galima paversti nauja reklama, tada prisiminei, ką sakė mokytojas: pirmiausia gyvenimas, todėl sustoji, pasidedi idėją kažkur galvoja ateičiai, bet ką gali padaryti, kai po šio kurso visiškai pasikeičia tavo suvokimas, todėl dirbi kiekvieną akimirką, o tavo mintys – tik vienas ilgas sakinys, pilnas idėjų ir įžvalgų, kurios niekada nesibaigia…